Į didelę vieno labiausiai žinomų telekomunikacinių prekinių ženklų medaus statinę gegužės mėnesį buvo įpiltas jau ne šaukštas, o visas kibiras deguto - tokie ekonominių požiūriu nuviliantys buvo "Nokia" darbo rezultatai per pirmąjį šių metų ketvirtį. Volstrytas jau netgi įtraukė "Nokia" į prekinių ženklų, kurie turėtų išnykti 2012 metais, sąrašą,...

Ar tikrai "Nokia" reikalai tokie prasti, kad reikia kviesti graborių?

Prekinis ženklas-legenda: kodėl kompaniją persekioja nesėkmės?

Norint suprasti Suomijos kompanijos dabartinių problemų svarbą, būtina prisiminti jos šlovingos istorijos gaires, suvokti, kad "Nokia" - tai ne viena iš daugelio kompanijų, tai reiškinys, visa era - tiek technologiniu, tiek ir marketingo bei teisingo verslo modelio požiūriu, teigia portalas profi-forex.lt:

Suomijos kompanijos istorija prasidėjo – baisu ir pasakyti! - prieš pusantro šimtmečio. Ar daugelis šiuolaikinių kompanijų gali pasigirti tokia solidžia istorija? Įkurta 1865 metais, kaip popieriaus gamybos gamykla, "Nokia" kompanijos pavadinimą gavo tik po šešerių metų. Per daugiau negu šimtą metų, ko tik "Nokia" negamino! Ir gumos gaminiai (iš ten kilusios ir žinomos Suomijos automobilių padangos "Nokian"), ir cheminės medžiagos, ir medžiokliniai šautuvai. Gamino ji ir elektros energiją, perdirbinėjo medieną ir dar daug kuo užsiiminėjo;
80-ųjų metų pradžioje "Nokia" ėmėsi dar ir elektronikos... Ir nuo 1987 metų buitinė elektronika tapo Suomijos kompanijos pagrindine veikla. Be to, sėkminga veikla - pavyzdžiui, pagal gaminamų televizorių kiekį kompanija įėjo į didžiausių Europos gamintojų trejetuką;
tada, 80-ųjų metų pabaigoje, kompanijos struktūroje ėmė aktyviai vystytis telekomunikacinis padalinys;
1992 m. "Nokia" išmetė į rinką savo pirmąjį mobilųjį GSM telefoną (modelis 1011). Tuo metu pasirodė ir kompanijos šūkis – "Nokia" „Connecting People“ ("Nokia" „Sujungia žmones“);
nuo 1994 metų "Nokia" užsiima tik telekomunikacinėmis technologijomis;
2009 metais kompanijai "Nokia" priklausė 39 procentai pasaulyje pagamintų mobiliųjų telefonų;
pirmą kartą pasaulyje mokamas GSM standarto skambutis buvo atliktas Suomijos kompanijos telefonu, be to tinklu, kurio įranga taip pat buvo pagaminta "Nokia" gamyklose. Pirmąjį skambutį 1991 m. atliko Suomijos Ministras Pirmininkas;
"Nokia" - visuotinai pripažintas kokybės etalonas telekomunikacijų srityje. Kokybės atžvilgiu kitiems gamintojams, netgi dabar, sunkiais Suomijos kompanijai laikais, yra labai toli iki jos išleidžiamų produktų;
Daugelis "Nokia" modelių buvo revoliuciniai: iki šiol vidutinio ir vyresnio amžiaus vartotojai prisimena susižavėjimą telefonu "Nokia 3310", žaidimų modelį "N-Gage", išskirtinį modelio 8800 aparatą, 2005-2006 m. N-serijos išmaniuosius telefonus ir dar daugelį kitų. Tai išskirtinis Suomijos kompanijos bruožas - ji visuomet daug investavo į tiriamuosius darbus.
Suomijos kompanijos nuopelnų sąrašą galima tęsti ir tęsti. Tačiau pakanka pasakyti, kad iki 2007 m. mobiliojo ryšio pasaulis dalijosi į dvi dalis - "Nokia" ir visus kitus.
Nokia – praeities prekinis ženklas>Šio skirsnio antraštės žodžiai priklauso vienam iš „Apple“ įkūrėjų Styvui Vozniakui (Steve Wozniak). Deja, dabartinė Suomijos kompanijos padėtis leidžia taip sakyti:

Portalo profi-forex.lt nuomone, pagrindinė Suomijos kompanijos klaida, – strateginė: „nulinių“ metų viduryje tapusi neginčijamu rinkos lyderiu pasaulinėje komunikacinių įrenginių rinkoje, „Nokia“ nusprendė paimti minutinę pertraukėlę. Ir tai jai brangiai kainavo: 2007 m. rinkoje pasirodžiusiame „Apple iPhone“ suomiai nematė rimto ateities konkurento;
Aklai tikėdama savo operacine sistema „Symbian“, „Nokia“ pražiūrėjo ir interneto giganto „Google“ operacinės sistemos „Android“ potencialą. 2010-ųjų metų pabaigoje „Android“ pranoko „Symbian“, tapusi pačia populiariausia pasaulyje mobiliąja operacine sistema. Pirmajame 2011 metų ketvirtyje kompanijai „Nokia“ su savo išmaniaisiais telefonais „Symbian“ teko tik 24 proc. rinkos (ankstesniais metais šis skaičius buvo 39 proc.), o „Google“ kompanijai dirbo 35 proc. mobiliųjų įrenginių, realizuotų 2011 metų pradžioje;
pajutusi „kažką negera“, „Nokia“ pakeitė vykdantįjį direktorių. 2010 m. atėjęs Stivenas Ilopas (Stephen Elop) pasiekė, kad būtų pakeisti orientyrai. Pirma, pigesnių modelių sąskaita buvo išplėstas kompanijos produktų asortimentas. Pardavimai padidėjo, tačiau „Nokia“ įžeidžiančiai pradėta vadinti „biudžetine“. Antra, buvo pakeista „Symbian“ operacinė sistema. Bet ne į „Android“, o į „Windows Phone 7"! Pikti liežuviai tuojau pat prisiminė, kad prieš atėjimą į „Nokia“, S. Ilopas dirbo „Microsoft“ kompanijoje. „Nokia“ nepajuto, kad vartotojams jau nebepakanka „sujungti žmones“, o reikalingos ir pramogos, darbas, mokymasis, o WP7, skirtingai nei „Android“, to nesugebėjo;
Tačiau inovacijos rezultato nedavė: pirmąjį 2011 m. pusmetį „Nokia“ rinkos dalis pirmą kartą per dešimtmetį nukrito žemiau 30 proc. žymos.
Šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai atrodo buvo pirma vinis, įkalta į Suomijos kompanijos karsto dangtį: pirmą kartą „Nokia“ pagrindinis konkurentas, Pietų Korėjos „Samsung“, aplenkė ją pagal parduotų mobiliųjų prietaisų skaičių – 93,8 mln., tai 10,8 mln. daugiau, negu pardavė suomiai. Išmaniųjų telefonų rinkoje paveikslas dar baisesnis: „Samsung“ prieaugis – 267 procentai, lyginant su praėjusiais metais, kai „Nokia“ kritimas sudarė 50,8 proc.! Suomiai iškrito iš lyderių lenktynių išmaniųjų telefonų segmente, gėdingai nusileidę Pietų korėjiečiams ir „Apple“.
Vėlgi, kompanijos Nokia nesėkmių sąrašą galima būtų tęsti (nenoras išleisti „atlenkiamą“ telefoną, netikėjimas spalvotų ekranų mobiliesiems telefonams sėkme ir t. t.). Tačiau geriau pereiti prie verslo esmės – pajamų ir jų poveikio kompanijos ateičiai:

Jau nebe pirmus metus „Nokia“ kišenėse švilpauja vėjai. Jei pirmąjį 2011 m. ketvirtį naujasis vykdantysis direktorius sugebėjo padidinti pelną trečdaliu (231 milijonai eurų), tai labai greitai tapo aišku, kad tai buvo „burbulas“, nes kito ketvirčio nuostolis siekė pusę milijardo eurų;
Po pusmečio nuo perėjimo į OS WT7, „Nokia“ kapitalizacija sumažėjo perpus;
Reitingų agentūros tiesiog negalėjo neatkreipti dėmesio į tokius faktus: ir „Fitch“, ir „Moody's“ iš karto sumažino „Nokia“ reitingą dviem pakopomis, be to, su neigiama prognoze;
Per pastaruosius penkis ketvirčius „Nokia“ prarado 2,7 milijardo JAV dolerių. Per pirmąjį 2012 m. ketvirtį nuostolis buvo 0,7 mlrd. dolerių;
2014 metais „Nokia“ teks išpirkti savo akcijas už 1,59 milijardo JAV dolerių;
Autoritetinga „Markit“ kompanija mano, kad „Nokia“ įsipareigojimų nevykdymo tikimybė per artimiausius 5 metus sudaro 49 proc.;
Jau šiais metais agentūros „Fitch“ ir „Standard&Poor‘s“ sumažino Suomijos kompanijos reitingą iki „šlamšto“ (nuostolingo) lygio, be to, su neigiama prognoze;
Per pastaruosius 12 mėnesių „Nokia“ akcijos atpigo du kartus.
Esminių varančiųjų augimo veiksnių kol kas nėra. Techniškai kompanijos akcija įveikė psichologinę 5 dolerių ribą, po kurios mažai tikėtina, kad dauguma fondų pirktų šios kompanijos akcijas, kas, aišku, yra nelabai gerai, kadangi jos yra pagrindinis varantysis veiksnys. S. Ilopas paskelbė, kad iki šių metų pabaigos pasitrauks iš kompanijos vykdančiojo direktoriaus posto. Atsiųstas „šnipelis“ (kokiu jį laiko beveik be išimties visi „senos geros Nokia“ gerbėjai) atliko savo darbą? Bent jau Jorma Ollila, „Nokia“ direktorių tarybos vadovas, nelaukė bankroto gėdos ir šių metų gegužės pradžioje atsistatydino, prieš tai pripažindamas visas klaidas.

Investuotojams: ar viskas jau taip beviltiška?

Tačiau vis tik liko tie, kurie tiki „Nokia“:

Ir kompanija, ir daugelis prekinio ženklo gerbėjų deda dideles viltis į ką tik rinkoje pasirodžiusius naujus modelius, pirmiausia į išmaniuosius telefonus „Lumia 610“ ir „Lumia 900“. Per pirmąjį šių metų ketvirtį šių telefonų pardavimai du kartus viršijo 2011 m. ketvirtojo ketvirčio rezultatus. Dabar „Lumia“ parduodamas 45 šalyse. JAV šių išmaniųjų telefonų pardavimas viršijo įmonės lūkesčius. Netrukus „Lumia“ oficialiai pasirodys Rusijoje;
Suomijos kompanija ėmėsi naujausių „biudžetinių“ telefonų modelių ir išmaniųjų telefonų tokių, kaip „Nokia Asha 202“, 203 ir 302, gamybos;
Nokia aktyvėja „Dual SIM“ segmente, kuris turi didelę paklausą. Naujų modelių pristatymai jau prasidėjo;
Ne mažesni lūkesčiai siejami su nauja operacine sistema – „Windows 8", kurią „Nokia“ ims diegti nuo šių metų rugsėjo;
Siekdama sumažinti veiklos sąnaudas 1 mlrd. eurų, kompanija iki metų pabaigos atleis daugiau negu 10 tūkstančių darbuotojų;
„Nokia“ sąskaitose, pagal leidinį „BusinessInsider“, dar yra 9,8 milijardo eurų, iš jų 4,9 mlrd. „grynų piniginių lėšų“;
Kiekvienais metais „Microsoft“ perves Suomijos kompanijai 1 mlrd. dolerių už naudojimąsi jos programine įranga išmaniuosiuose telefonuose „Lumia“;
Esant būtinybei, keli investiciniai bankai sutinka padėti „Nokia“;
„Town Hall Investment Research“ kompanijos analitikas Dž. Taunsendas (J. Townsend) šių metų balandžio mėn. rekomendavo investuotojams pirkti „Nokia“ akcijas. Analitikas įsitikinęs, kad Suomijos kompanija sugrąžins tai, ką prarado per pastaruosius trejus metus, sugebėdama „pakeisti neigiamas tendencijas į teigiamas.“ Geriausias laikas pirkti Nokia akcijas yra kaip tik dabar, kai jų kaina yra minimali.